Rusija tęsia prekybinių laivų puolimus Juodosios jūros regione. Neseniai prie Rumunijos krantų buvo apšaudytas Turkijos grūdų krovininis laivas, plaukęs pietrytinėje dalyje prie naftos platformos Peskaruš. Be to, prie Bulgarijos krantų sulaukė smūgių dar du prekybiniai laivai, plaukiojantys po Togo ir Palau vėliavomis.
Dėl pastarojo incidento Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas sušaukė skubų vyriausybės posėdį ir pavadino šį išpuolį griežtu tarptautinės teisės pažeidimu.
Šie įvykiai rodo Rusijos dažniau naudojamus jūrinius dronus, tačiau nusikaltimai vykdomi subtiliai. Kadangi atakos realizuojamos už Rumunijos teritorinio jūros ribų, šie išpuoliai nėra vertinami kaip puolimas prieš NATO narę. Rusija pasinaudoja tuo, kad už teritorinio jūros vandenų 12 mylių zonos nėra teisinės garantijos, todėl atakos vykdomos šalia, bet už šio atstumo ribų.
Ukraina, kiek žinoma, saugo prekybinius laivus nuo Odesos iki Gyvatesniojo salos, tačiau saugoti juos palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes reikalautų tokių resursų, kurių šiuo metu nėra. Be to, rudens ir žiemos sezonas apsunkina tokias operacijas.
Alternatyva apsaugoti prekybinius laivus – plaukti teritorinių vandenų viduje Rumunijoje ir Bulgarijoje. Atakos šioje 12 mylių zonoje būtų laikomos agresijos aktais.
Kalbant apie tarptautinės teisės pažeidimus, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS) galioja taikos metu, o ne karo sąlygomis. Ji apibrėžia saugią navigaciją, jūrų išteklių gavybą ir kitus civilinius aspektus, tačiau netaikoma karinių veiksmų reglamentavimui.
Ši konvencija gali būti taikoma Ukrainos bendradarbiavimui su Rumunija ir Bulgarija arba Baltijos regiono šalimis analizės tikslais, tačiau ne su Rusija, kuri vykdo karinį konfliktą prieš Ukrainą. Rusijos pusė tarptautinės teisės taisyklėmis nevadovaujasi.
Tiek Bulgarija, tiek Rumunija negali reikalauti, kad Rusija laikytųsi Ženevos konvencijų, kadangi šios šalys nėra tiesiogiai karo veiksmų dalyvės, o Rusija tikriausiai ignoruos bet kokius kitų šalių reikalavimus.
Visgi tai nereiškia, kad šios problemos nereikėtų kelti tarptautinėse platformose. Jei Bulgarija ir Rumunija perduos protestus Rusijai dėl šių incidentų, tai galės turėti tam tikrą poveikį.
Tokios pastangos neveiks, kad Rusija nutrauktų puolimus, tačiau bus dar vienas argumentas, kad šalys, patiriančios hibridines atakas, turėtų naikinti Rusijos dronus prie savo jūrinių ekonominių zonų. Tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti, kad navigacijos prie pakrančių grėsmė yra pakankama priežastis imtis tokių veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rumunija, Bulgarija ir Turkija anksčiau sukūrė bendrą antimininę operatyvinę grupę MCM Black Sea, kurios pagrindinės užduotys apima stebėjimą, žvalgybą ir plūduriuojančių sprogmenų neutralizavimą. Šios grupės įgaliojimus galima būtų išplėsti ir kovai su jūrinių dronų keliamomis grėsmėmis.