Rusija pakeitė savo požiūrį į karą prieš Ukrainą: užuot bandiusi pasiekti lemiamą lūžio tašką tiesiogiai fronte, Maskva, regis, lažinasi dėl Ukrainos energetikos sektoriaus ir ekonomikos išsekimo iki žiemos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė planų sparčiai išsekinti Ukrainos armiją fronto linijose ir vis labiau remiasi smūgiais miestams, energetikos objektams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Šios strategijos tikslas – sudaryti Ukrainai sąlygas, kurios vis labiau apsunkintų karo tęsimą.
Apie tai rašo Frankfurter Allgemeine Zeitung .
Rusija nukreipė savo dėmesį nuo fronto į „miestų karą“.
2024 m. Putinas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė žygiuos visu fronto linija, palaipsniui silpnindama Ukrainos armiją. Tačiau Rusijos puolimas nedavė laukiamų rezultatų, o aukų skaičius išlieka didelis.
Dabar, anot analitikų, Maskva vis labiau remiasi vadinamuoju miesto karu – didelio masto raketų ir dronų atakomis prieš Ukrainos teritoriją. Rugsėjo pabaigoje Putinas pareiškė, kad Rusijos „atsakomosios priemonės“ turi būti tokios niokojančios, kad priverstų Ukrainą prašyti taikos.
„Miestų karas“ Rusijai galėtų būti pigesnė alternatyva nei bandymas verbuoti šimtus tūkstančių naujų karių puolamosioms operacijoms. Rusijos „Telegram“ kanalas „Rybar“, kurį leidinys vadina viena didžiausių Rusijos propagandos platformų, taip pat priskiria masinius smūgius planui priversti Ukrainą sutikti nutraukti karą.
Nauji reaktyviniai dronai kelia ypatingą iššūkį Ukrainai. Pasak Volodymyro Zelenskio, rugsėjį Ukraina perėmė maždaug 55 proc. Rusijos „Shahed“ naikintuvų, o įprastinių atakos dronų perėmimo rodiklis viršija 90 proc.
Tai jau paveikė išpuolių mastą. Rugsėjo 30 d. Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą per pastarąjį laikotarpį: keliuose regionuose buvo apgadinti objektai, o kai kurie vartotojai liko be elektros.
Kodėl Rusija gali lažintis dėl žiemos
Pasak straipsnio autoriaus, pati Rusija turi apribojimų ilgai trunkančiai kampanijai: karas brangiai kainuoja jos ekonomikai, o degalų trūkumas ir kitos karo ekonomikos pasekmės didina spaudimą.
Todėl Maskva gali bandyti kuo geriau išnaudoti žiemos laikotarpį. Tai gali apimti išpuolius prieš elektrines, pramonės objektus ir šildymo sistemas, o tai gali sukelti papildomų sunkumų gyventojams ir ekonomikai.
Tuo pačiu metu tokios strategijos veiksmingumas labai priklausys nuo Ukrainos gebėjimo sustiprinti savo oro gynybą, taip pat nuo nuolatinės karinės ir finansinės partnerių pagalbos.
Leidinyje ypač pabrėžiama būtinybė remti Ukrainos oro gynybą, didinti spaudimą Rusijos eksporto pajamoms ir užtikrinti stabilų Ukrainos finansavimą.
Kas vyksta su Ukraina?
Finansavimas išlieka pagrindiniu Ukrainos tolesnės gynybos klausimu. Remiantis leidinyje cituojamais duomenimis, Kijevas 2026 m. biudžeto deficitą vertina dešimtimis milijardų eurų, o 2027 m. poreikiai gali būti dar didesni.
Tuo tarpu ES tęsiasi ginčai dėl tolesnio Ukrainos finansavimo ir galimo įšaldyto Rusijos valstybės turto naudojimo. Ginčas kyla dėl maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos lėšų, kurių didelė dalis saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“.
Taip pat pažymima, kad Ukrainos stabilumui svarbi ne tik karinė pagalba, bet ir pakankami finansiniai ištekliai, kurie neleis Rusijai tikėtis šalies ekonominio išsekimo.