Kremlius siekia eliminuoti Ukrainą kaip gyvybingą valstybę. Nauji Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad greitos karo pabaigos tikėtis nereikėtų.
Rusijos vadovybė nerodo jokių pasirengimo taikai ženklų ir tęsia eskalavimo kursą, pasitikėdama savo karine pergale Ukrainoje. Maskva tikisi Kijevo išsekimo žiemą ir spaudžia savo Vakarų partnerius hibridinėmis grėsmėmis.
Tai teigiama BBC straipsnyje , kurio autorius yra Rusijos redaktorius Steve’as Rosenbergas.
Pasak Rosenbergo, nėra jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina atsisakyti plataus masto karo prieš Ukrainą. Tai nepaisant didelių Rusijos armijos nuostolių fronte ir karo pasekmių Rusijos ekonomikai.
Kremliaus vadovo pareiškimai ir kalbos rodo jo nuolatinį pasitikėjimą, kad Maskva yra pajėgi pasiekti karinę pergalę.
Rusijos spaudimas Ukrainai ir Europai
Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Kremlius tikisi padidinti spaudimą Ukrainai dėl oro gynybos raketų trūkumo ir numatomo Rusijos smūgių intensyvumo padidėjimo šią žiemą. Ukraina jau pranešė apie sunkumus sunaikindama Rusijos balistines raketas, taip pat naujus reaktyvinius dronus, kurie reguliariai atakuoja jos teritoriją.
Tuo pačiu metu Rusijos spaudimas neapsiriboja vien Ukraina. Kremlius atvirai siekia sumažinti Europos valstybių karinę ir finansinę pagalbą Kijevui. Maskva šią paramą įvardija kaip vieną iš karo užsitęsimo priežasčių arba, jos interpretacijoje, kaip kliūtį pergalei pasiekti.
Vakarų pareigūnai mano, kad siekdama šio tikslo, Rusija siunčia vis aiškesnius signalus Europos šalims. Jie kaltina Maskvą vykdant hibridinę kampaniją prieš Europos šalis, kurios, anot pareigūnų, mastas didėja. Tai apima kibernetines atakas, sabotažą ir Rusijos dronų vykdomus Europos oro erdvės pažeidimus.
Vokietijoje užfiksuotas atskiras incidentas: Leipcigo oro uoste netoli Ukrainos krovininių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogstamuoju įtaisu.
Taigi, kalbame apie slaptą kampaniją vadinamojoje pilkojoje zonoje – erdvėje tarp taikos ir karo.
Šią savaitę Rosenbergas paklausė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, ar šis pripažįsta, kad jo šalis vykdo hibridinį karą prieš Europos valstybes.
„Turite omenyje, kai sunaikinsime dronus ir raketas, kurias Didžioji Britanija ir kontinentinė Europa tiekia Ukrainai ir kurios yra naudojamos mums pulti? Jei pripažįstate, kad jūsų ginklai yra naudojami mums smogti, o mes juos sunaikiname, vadinkite tai kaip norite. Tačiau neabejoju, kad tai karas, kurį Europa vykdo prieš mus. Mes apie tai kalbame jau seniai“, – atsakė Lavrovas.
Pasak straipsnio autoriaus, tai jau kurį laiką yra oficiali Maskvos pozicija: Rusija karą Ukrainoje pateikia kaip neva Europos karą prieš ją. Tuo pačiu metu ši įvykių versija ignoruoja faktą, kad būtent Kremlius 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Rusijos kariuomenė toliau vykdo kovines operacijas jos teritorijoje.
Rosenbergas mano, kad svarbus klausimas išlieka, kiek toli Maskva pasirengusi eiti, kad nutrauktų Europos paramą Ukrainai.
Ar Rusija pradės karą su NATO nare Europoje?
Tuo pačiu metu, straipsnyje pažymima, nėra akivaizdžių ženklų, kad Rusija tiesiogiai ruošiasi kariniam konfliktui su NATO nare Europoje. Rosenbergas atkreipia dėmesį, kad po daugiau nei ketverių su puse metų karo Rusijos armija vis dar nesugebėjo užimti viso rytinio Ukrainos Donbaso regiono, kuris tiesiogiai ribojasi su Rusija.
Taigi, tiesioginė konfrontacija su Europa gali neįeiti į Kremliaus planus. Tuo pačiu metu vienas iš Maskvos tikslų gali būti bauginti Europos valstybes, kad sumažintų jų paramą Kijevui. Rusijos pareigūnų pareiškimai tai patvirtina.
„Jei jie tęs šį karą, Europos karą su Amerikos palaikymu prieš Rusiją Ukrainos teritorijoje, anksčiau ar vėliau pajusime eskalacijos poreikį. Pagal mano scenarijus, pirmoji smūgių serija bus konvencinė. Tačiau jei Europa nepasiduos, deja, turėsime griebtis branduolinių ginklų. Iš kai kurių Europos šalių mažai kas liks“, – perspėjo žinomas užsienio politikos strategas ir Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos garbės pirmininkas Sergejus Karaganovas.
Rozenbergas teigė, kad jei Rusija panaudos branduolinius ginklus, Europa atsakys, nepalikdama nieko iš agresorės šalies.
„Ne, Europa neatsakys. Ką, Britanija ketina pulti Rusiją branduoliniais ginklais? Tikiuosi, jūs nesate tokie pamišę. Esu tikras, kad amerikiečiai nėra tokie pamišę“, – komentavo Karaganovas.
Žurnalistas taip pat paklausė eksperto, ar šis sutinka su teiginiu, kad pastarieji ketveri su puse metų Rusijai buvo katastrofiški dėl didelių nuostolių, taip pat dėl blogėjančios saugumo ir ekonominės padėties.
„Taip, praradome daug žmonių. Ir aš kritikuoju savo vyriausybę už tai, kad ji nėra pakankamai griežta. Bet dabar mes tampame gana griežti Ukrainoje. Mes eliminuojame Ukrainą kaip gyvybingą valstybę“, – atsakė Karaganovas.
Karas Ukrainoje greitai nesibaigs.
Jei „Ukrainos, kaip gyvybingos valstybės, likvidavimas“ iš tiesų yra Maskvos tikslas, tai, kaip pažymi straipsnio autorius, sunku tikėtis, kad karas greitai baigsis.
Tuo pačiu metu Rusijos valdžia ir toliau kaltina Vakarus dvigubais standartais. Neseniai sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, Lavrovas apkaltino Vakarų valstybes naudojant „brutalią jėgą“ visame pasaulyje.
„Ką jie darė Venesueloje – ar tai buvo švelnioji, ar kietoji galia?“ – šią savaitę paklausė Lavrovas Rosenbergo. Jis turėjo omenyje sausio mėnesį vykusią Amerikos karinę operaciją Karakase, kurios metu buvo sulaikytas Venesuelos lyderis Nicolás Maduro.
„Tai, kad [JAV] subombardavo ir sunaikino Irano vadovybę kartu su jų šeimomis, ypač vaikais, – argi ne brutali jėga?“ – pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Reaguodamas į tai, žurnalistas atkreipė dėmesį į tai, kad pati Rusija Ukrainoje kasdien naudoja brutalią jėgą.
„Jei turite omenyje infrastruktūros, kurią Vakarų remiamas nacistinis režimas naudojo karui prieš Rusijos Federaciją, sunaikinimą, tai mes griebsimės brutalios jėgos, kad pašalintume šią tiesioginę mums kylančią grėsmę“, – sakė Lavrovas.
Pasak Rosenbergo, tai ne tik dar vienas oficialaus Rusijos naratyvo elementas, kuriame Ukraina vaizduojama kaip neonacistinė valstybė, taip sukuriant pateisinimą Rusijos veiksmams. Tuo pačiu metu Maskvos pripažinimas panaudojus „brutalią jėgą“ Ukrainoje yra dar vienas įrodymas, kad Rusija šiuo metu nerodo jokių ketinimų nutraukti kovas.
Beje, buvęs Lenkijos specialiųjų pajėgų dalinio „GROM“ vadas Romanas Polko mano, kad Putinas nebegali sustabdyti karo prieš Ukrainą, nes dėl milžiniškų žmonių ir ekonominių nuostolių Rusija bijo prisiimti atsakomybę prieš savo visuomenę ir gelbsti savo gyvybes. Generolas taip pat pažymėjo, kad pastarieji Rusijos smūgiai prie Lenkijos sienos skirti apsunkinti Vakarų logistiką, išbandyti NATO atsaką ir vykdyti psichologinį karą. Kremlius tuo naudojasi, kad eskaluotų ir pateisintų naują mobilizacijos bangą, bandydamas įtikinti rusus, kad jie kovoja prieš visą Aljansą.