Karo ar kitų ginkluotų išpuolių metu žmogus gali atsidurti situacijoje, kai iki artimiausios priedangos nueiti nėra laiko, o šalia nėra nei slėptuvės, nei specialiai įrengtos patalpos. Tokiu atveju svarbiausia – ne panikuoti ir kuo greičiau pasirinkti vietą, kuri sumažintų skeveldrų, smūgio bangos, stiklo duženų ir kitų pavojų tikimybę.
Vienas dažnai minimų principų – dviejų sienų taisyklė. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra universali garantija nuo sprogimo ar tiesioginis slėptuvės pakaitalas. Dvi sienos gali suteikti tam tikrą apsaugą tik esant konkrečioms aplinkybėms, o tinkamiausia vieta priklauso nuo pastato konstrukcijos, grėsmės pobūdžio ir to, kiek laiko turite pasislėpti.
Kas yra „dviejų sienų“ principas?
Jeigu nėra galimybės pasiekti oficialios priedangos, rekomenduojama ieškoti vietos, kur tarp žmogaus ir išorės būtų kuo daugiau tvirtų konstrukcijų.
„Dviejų sienų“ principas reiškia, kad žmogus stengiasi atsitraukti nuo langų ir išorinių sienų taip, kad tarp jo ir pastato išorės būtų bent dvi sienos.
Pavyzdžiui, jei esate bute ir išgirstate perspėjimą apie galimą oro pavojų, saugesnė vieta paprastai būtų:
- koridorius;
- vidinė patalpa be langų;
- vonios kambarys, jei jis yra pastato viduje;
- laiptinės dalis, jei joje nėra langų ir ji nėra pavojinga dėl galimo griūties pavojaus;
- kita patalpa, esanti kuo toliau nuo langų.
Tačiau vien tai, kad pasirinkote kambarį su dviem sienomis, nereiškia, kad patalpa taps slėptuve.
Kodėl būtina trauktis nuo langų?
Sprogimo metu pavojų gali kelti ne tik pats smūgis. Viena dažniausių grėsmių pastato viduje yra išdužę langai ir į patalpą lekiančios stiklo šukės.
Todėl net ir tuo atveju, kai nėra galimybės patekti į specialią priedangą, pirmasis veiksmas turėtų būti atsitraukti nuo:
- langų;
- balkonų;
- vitrinių durų;
- stiklinių pertvarų;
- lengvų išorinių konstrukcijų.
Jeigu yra keli pasirinkimai, pirmenybę verta teikti vietai, kuri yra pastato viduje ir kuo toliau nuo fasado.
O jeigu esate kambaryje, kuriame tik dvi sienos?
Čia svarbus niuansas.
Jeigu turite omenyje patalpą, kurioje tarp jūsų ir lauko yra tik dvi sienos, tokia vieta gali būti geresnė už buvimą prie lango ar atviroje erdvėje, tačiau jos nereikėtų laikyti lygiaverte slėptuvei.
Jeigu nėra laiko pasiekti saugesnės vietos, svarbiausia:
1. Atsitraukti nuo langų.
2. Atsigulti arba pritūpti kuo žemiau.
3. Apsaugoti galvą ir kaklą.
4. Nesistengti stebėti, kas vyksta lauke.
5. Laikytis atokiau nuo daiktų, kurie gali nukristi ar sudužti.
Jeigu įmanoma, tarp savęs ir galimų pavojaus šaltinių galima pasirinkti masyvesnį pastato elementą, tačiau negalima rizikuoti perkeliant sunkius daiktus ar stovint vietoje, kurioje gali griūti konstrukcijos.
Kur slėptis bute?
Daugiabutyje geriausia vieta priklauso nuo konkretaus namo konstrukcijos. Vieno universalaus kambario, kuris būtų saugus kiekviename pastate, nėra.
Vis dėlto, kai nėra galimybės pasiekti oficialios priedangos, dažnai verta ieškoti:
Koridoriaus
Koridorius gali būti palankesnis už kambarį su dideliais langais, ypač jei jis yra pastato viduje.
Vonios kambario
Kai kuriuose butuose vonios kambarys yra be langų ir apsuptas vidinių sienų. Tokia patalpa gali sumažinti stiklo šukių riziką.
Tačiau būtina įvertinti konkretaus pastato konstrukciją. Jei patalpa yra prie išorinės sienos ar šalia didelių langų, jos pranašumas gali būti mažesnis.
Vidinės patalpos
Jeigu bute yra kambarys be langų, esantis toliau nuo išorinių sienų, jis gali būti tinkamesnis nei kambarys su langais.
Svarbiausias principas – kuo mažiau tiesioginio kontakto su išore ir stiklu.
Ar saugu slėptis prie durų?
Durys savaime nėra patikima apsauga nuo sprogimo.
Jeigu durys yra įprastos vidaus durys, jos negali būti laikomos konstrukcine priedanga. Todėl nereikėtų manyti, kad atsistojus už durų automatiškai tampama saugiam.
Svarbiau pasirinkti vietą, kurioje:
- nėra langų;
- nėra didelių stiklinių paviršių;
- nėra sunkių daiktų virš galvos;
- galima išlikti žemai;
- aplink yra tvirtesnių konstrukcijų.
Ką daryti, jei išpuolis prasideda netikėtai?
Pavojingiausia klaida – sustingti ir pradėti galvoti, ką daryti, kai aplink jau vyksta sprogimai.
Jeigu perspėjimas apie pavojų gaunamas iš anksto, verta veikti nedelsiant. Pasiimti būtiniausius daiktus galima tik tuo atveju, jei tai neuždelšia pasitraukimo į saugesnę vietą.
Jeigu grėsmė jau prasidėjo, prioritetai turėtų būti labai paprasti:
Pirma – pasitraukti nuo langų.
Antra – pasirinkti vidinę vietą.
Trečia – nusileisti kuo žemiau.
Ketvirta – apsaugoti galvą ir kaklą.
Penkta – likti vietoje, kol pavojus praeis arba gausite oficialų nurodymą elgtis kitaip.
Ką daryti, jei esate automobilyje?
Automobilis nėra patikima priedanga nuo karinio smūgio.
Jeigu netoliese yra tinkama pastogė ir ją galima pasiekti saugiai, automobilį reikėtų palikti ir judėti į saugesnę vietą.
Jeigu išlipti ir pasiekti pastatą nėra galimybės, svarbiausia nesustoti vietoje, kur automobilis tampa papildomu pavojumi – pavyzdžiui, šalia langų, degalų kolonėlių ar kitų potencialiai pavojingų objektų.
Konkrečius veiksmus tokioje situacijoje reikėtų derinti su oficialiomis civilinės saugos rekomendacijomis.
O jeigu esate lauke?
Būnant lauke situacija sudėtingesnė, nes nėra pastato konstrukcijų, kurios galėtų apsaugoti nuo skeveldrų ar stiklo.
Jeigu netoliese yra patikima priedanga, reikėtų kuo greičiau ją pasiekti, tačiau nereikėtų bėgti į pavojingą zoną vien todėl, kad norite pasiekti konkrečią slėptuvę.
Jeigu saugios pastogės pasiekti neįmanoma, svarbu:
- ieškoti kuo žemesnės vietos;
- vengti langų ir stiklinių fasadų;
- vengti vietų šalia galimų antrinių pavojų;
- apsaugoti galvą ir kaklą;
- nesiveržti į žmonių spūstį.
Ar galima slėptis po stalu?
Kartais žmonės pataria slėptis po stalu. Tai gali būti naudinga tik tam tikromis aplinkybėmis – pavyzdžiui, kaip papildoma apsauga nuo krentančių lengvesnių daiktų ar stiklo.
Tačiau stalas nėra slėptuvė nuo sprogimo.
Jeigu patalpoje yra langai, vien palindimas po stalu nepašalina stiklo šukių ar kitų pavojų. Todėl pirmiausia reikia pasirinkti kuo saugesnę vietą patalpoje, o baldą vertinti tik kaip papildomą apsaugą.
Ar reikia gulėti ant grindų?
Jeigu gresia sprogimo banga arba yra tikimybė, kad dužtų langai, buvimas žemiau gali sumažinti kai kuriuos pavojus.
Svarbiausia – apsaugoti galvą ir kaklą. Tam galima naudoti rankas, pagalvę, čiužinį ar kitą po ranka esantį daiktą, jeigu jį galima paimti nerizikuojant.
Tačiau nereikėtų gaišti laiko ieškant „idealaus“ apsauginio daikto.
Geriau iš karto pasitraukti nuo lango ir užimti saugesnę padėtį.
Ko daryti nereikėtų?
Pavojingoje situacijoje žmonės neretai padaro priešingą dalyką – bando pažiūrėti, kas vyksta lauke.
Tai gali būti ypač pavojinga.
Nereikėtų:
- stovėti prie lango ir stebėti sprogimų;
- fotografuoti ar filmuoti išpuolio;
- stovėti balkone;
- eiti prie lango tikrinti, kas atsitiko;
- lipti ant stogo;
- naudotis liftu evakuojantis, jei kyla gaisro ar pastato pažeidimo pavojus;
- grįžti į pavojingą zoną pasiimti daiktų;
- ignoruoti oficialius civilinės saugos pranešimus.
Dvi sienos – tik vienas iš principų
Svarbu nepamiršti, kad posakis „dvi sienos“ yra supaprastintas praktinis principas, o ne magiška formulė.
Dvi lengvos pertvaros nebūtinai suteiks daugiau apsaugos nei viena masyvi konstrukcija. Taip pat labai svarbu, iš kokios medžiagos pastatas pastatytas, kur yra langai, kokio pobūdžio yra grėsmė ir ar pastatas gali būti pažeistas.
Todėl, jei yra galimybė rinktis, prioritetas turėtų būti teikiamas oficialiai nurodytoms priedangoms ir kitoms institucijų rekomenduojamoms saugioms vietoms.
Ką verta pasiruošti iš anksto?
Geriausias metas pagalvoti, kur slėptis, yra ne tada, kai jau girdimi sprogimai.
Kiekvienas žmogus namuose turėtų iš anksto žinoti:
- kur yra artimiausia priedanga;
- kaip iki jos nueiti;
- kuri buto ar namo vieta yra toliausiai nuo langų;
- kur laikomi svarbiausi dokumentai;
- kur yra telefonas ir įkroviklis;
- kur laikomas pirmosios pagalbos rinkinys;
- kaip pasiekti informaciją dingus elektrai ar internetui.
Pravartu turėti ir nedidelį iš anksto paruoštą krepšį su būtiniausiais daiktais.
Tačiau pasiruošimas neturėtų virsti bandymu savo namuose improvizuoti profesionalią bunkerio konstrukciją. Tam reikalingas specialistų įvertinimas.
Svarbiausia taisyklė – veikti pagal oficialius nurodymus
Karo, oro pavojaus ar kitų ekstremalių situacijų metu internete gali plisti daugybė patarimų, tačiau ne visi jie yra teisingi.
Jeigu institucijos paskelbia konkretų nurodymą slėptis, evakuotis ar judėti į tam tikrą vietą, jo reikėtų laikytis.
Jeigu nėra galimybės pasiekti oficialios priedangos, „dviejų sienų“ principas gali būti naudojamas kaip vienas iš būdų pasirinkti mažiau pavojingą vietą pastato viduje: kuo toliau nuo langų, kuo daugiau tvirtų konstrukcijų tarp žmogaus ir išorės, kuo mažiau krentančių ar dužtančių objektų ir, svarbiausia, kuo mažiau delsimo.
Pavojaus akimirkomis nereikia ieškoti absoliučiai saugios vietos – jos gali tiesiog nebūti. Tikslas yra kuo greičiau sumažinti riziką ir išlikti apsaugotoje padėtyje, kol grėsmė praeis arba bus pateikti nauji oficialūs nurodymai.