Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės mūšio lauke Kremlius peržiūrėjo savo pradinę pergalės strategiją ir per anksti pradėjo didelio masto smūgius energetikos sektoriui, siekdamas įvaryti ukrainiečius į neviltį ir priversti Kijevą kapituliuoti.
Neseniai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas buvo priverstas radikaliai peržiūrėti savo pirminę „pergalės teoriją“ kare prieš Ukrainą. Praradęs gebėjimą pasiekti sėkmės tiesiogiai fronto linijose, Kremlius nukreipė savo dėmesį į tolimojo nuotolio oro antskrydžių kampaniją.
Tai teigiama naujoje Karo studijų instituto (ISW) analitinėje ataskaitoje.
Karinių ekspertų teigimu, lemiamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės mūšio lauke 2026 m. buvo lūžio taškas. Šios pergalės privertė aukščiausią Rusijos vadovybę pakeisti tiek retoriką, tiek bendrą karinę strategiją. Naujoji Maskvos taktika dabar grindžiama bandymu priversti Ukrainą visiškai kapituliuoti 2026–2027 m. šildymo sezono metu.
Pasak ISW, tai paaiškina, kodėl Rusija pradėjo masinę išpuolių kampaniją prieš Ukrainos infrastruktūrą daug anksčiau nei ankstesniais metais, dar prieš oficialią šildymo sezono pradžią.
Ataskaitoje įvardijamos trys pagrindinės priežastys, kodėl Putinas skuba pulti:
Tobulėjančios oro gynybos sistemos
Priešas siekia padaryti sisteminę žalą energetikos tinklui, kol Ukraina nespės visiškai sustiprinti savo gynybos ir sukurti veiksmingų atsakomųjų priemonių prieš Rusijos balistines raketas ir reaktyvinius dronus.
Spaudimas taikos procesui
Kremlius bando priversti Ukrainą sutikti su kapituliacijos sąlygomis dar prieš prasidedant prasmingoms taikos deryboms, prie kurių šiuo metu dirba Kijevas ir jo tarptautiniai partneriai.
Psichologinis teroras
Skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į civilių gyventojų demoralizaciją šaltuoju metų laiku.
Karo studijų institutas pabrėžia, kad jungtinė oro kampanija tapo pagrindine Rusijos spaudimo priemone, nes priešas nebegali diktuoti savo sąlygų sausumoje.