Spalio 6 dieną Europos Komisija pristatė žingsnius, skirtus ES pasiruošimui priimti tokias šalis kaip Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova artimiausiais metais. Šios priemonės, praneša Reuters, yra skirtos nuraminti esamas ES nares dėl galimų politinių ir ekonominių išlaidų.
Pagal pasiūlymą ES galės sustabdyti naujo nario balsavimo teisę per pirmuosius 15 narystės metų, jei šalis nesilaikys bloko vertybių. Taip pat planuojama riboti finansinę paramą dideliam Ukrainos žemės ūkio sektoriui.
Be to, Europos Komisija siūlo sustiprinti įtvirtintą politiką, kuri žingsnis po žingsnio integruoja būsimas nares į ES programas ir ekonomikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, skaitmeninės technologijos ir gynyba. Kiekvienai sričiai ketinama nustatyti konkrečius kriterijus, atitinkančius bendrą ES strategiją.
Remiantis ES pareigūnų duomenimis, Juodkalnija bus kitas ES narys, o derybos dėl jos narystės gali baigtis dar šių metų pabaigoje. Albanija, Moldova ir Ukraina taip pat yra vertinamos kaip perspektyvios, tačiau jų narystė numatoma tik po kelių metų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen savo raštiškame pranešime akcentavo, kad kartu su reformų žingsniais plečiamų šalių priėmimu ES turi pasiruošti institucijų pritaikymui, politikos atnaujinimui ir biudžeto suderinimui su bendrais tikslais.
ES sprendimai dėl šių pasiūlymų turi būti patvirtinti visų 27 ES valstybių narių, kurios šiuo metu sudaro bloką. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis įvyks derybos dėl šios temos.
Ukrainos narystės ES perspektyva
Anksčiau Ukrainai buvo pasiūlyta dalinė narystė ES, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės mėnesį tai atmetė ir pareiškė, kad šalis siekia pilnateisio narystės.
Šiuo metu Ukraina yra derybų stadijoje ir pradėjo šešių klasterių atvėrimą narystės deryboms. Kol kas atidaryti du klasteriai, o dar du gali būti atidaryti po Nacionalinių mažumų įstatymo priėmimo.