Europa gali susidurti su problemomis dėl paramos Ukrainai, rašo „The Washington Post“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įtvirtinti Maskvos poziciją keliais frontais vienu metu, tikėdamasis, kad Europos šalys pamažu praras norą ir gebėjimą remti Ukrainą.
Apie tai praneša „The Washington Post“ , remdamasis Rusijos ir Europos pareigūnais bei analitikais.
Leidinio šaltinių teigimu, Kremlius mano turintis pranašumą sekinančiame kare ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą. Maskva vis dažniau Europos paramą Kijevui laiko viena pagrindinių kliūčių siekiant savo tikslų.
Rusija daro spaudimą Ukrainai ir Europai
Pasak pareigūnų ir analitikų, Rusijos smūgiai Kijevo civilinei infrastruktūrai turi ne tik tiesioginį karinį tikslą. Maskva siekia destabilizuoti Ukrainą ir žiemą paversti sostinę netinkama gyventi.
Kremliaus skaičiavimas, kaip rašo WP, yra toks, kad iki pavasario Europa gali prarasti ir norą, ir galimybę tęsti didelio masto paramą Ukrainai.
Tuo pačiu metu Maskva intensyvina tai, ką Europos lyderiai vadina „hibridiniu karu“ prieš Europą. Tai apima dezinformaciją internete, kibernetines atakas, sabotažą ir grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.
Rusijos pareigūnas laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad Maskva yra pasirengusi eskaluoti veiksmus, siekdama atgrasyti Europą, kartu intensyvindama atakas prieš Ukrainą.
Europa pati susiduria su savo problemomis
Kremlius, anot leidinio, taip pat remiasi Europos šalių vidiniais sunkumais.
Prancūzijoje tęsiasi protestai dėl švietimo ir infrastruktūros problemų. Vokietija susiduria su energetikos ir politiniais iššūkiais, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri priešinasi pagalbai Ukrainai, sustiprino savo pozicijas regioniniuose rinkimuose.
Prancūzijoje Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen pareiškė, kad dėl blogėjančios viešųjų finansų būklės šalis nebegalės teikti Ukrainai tiek paramos, kiek anksčiau.
Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, neseniai lankęsis Kijeve, paskelbė apie naują 1,5 mlrd. dolerių vertės pagalbą Ukrainai.
Putinas ragina Europą keisti kursą
Pats Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos lyderių kalbos apie Rusijos hibridinių atakų suintensyvėjimą atitraukia piliečių dėmesį nuo vidaus problemų.
„Pažiūrėkite, kas vyksta su ekonomika. Pažiūrėkite, kas vyksta su socialine politika, piliečių gyvenimo lygiu didžiausiose Europos šalyse. Tokiomis sąlygomis jos yra priverstos… nukreipti savo piliečių dėmesį nuo vidaus problemų į išorines“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Rusija bandys sukelti Europos Sąjungos subyrėjimą, Putinas atsakė, kad tam pasiekti nereikės jokių pastangų.
„Jie patys subyrės“, – sakė jis.
NATO atsakė apkaltindama Maskvą „neatsakinga branduoline retorika“.
Politologų teigimu, Maskva daro prielaidą, kad Europoje yra jėgų, kurios nenori, kad situacija paaštrėtų iki branduolinės aklavietės.
Putino Europos politika tapo „šizofreniška“
Rusijos prezidentas vienu metu demonstruoja , kad nenori karo su Europa, ir grasina branduoliniais ginklais, jei Europos šalys ir toliau apginkluos Ukrainą. Ekspertai pažymi, kad pagrindinis Putino tikslas – kad Europa taptų „pragmatiškesnė“ ir eitų JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinktu keliu.